Iškilių asmenybių mintys

gallery/0 0  geras 100 zodziu 0000barrinha_dourada1

Taupykim žodį.

Nebarstykim.

Eilėraštį netęskime be galo.

Žodį pasverkime

Jautriom tarties svarstyklėm,

Pakalkime ant kalbos priekalo.

 

Kazys Bradūnas

gallery/1 15_barre
gallery/0 0  geras 100 zodziu 0000barrinha_dourada1
gallery/0 0  geras 100 zodziu 0000barrinha_dourada1
gallery/0 0  geras 100 zodziu 0000barrinha_dourada1
gallery/0 0  geras 100 zodziu 0000barrinha_dourada1
gallery/0 0  geras 100 zodziu 0000barrinha_dourada1

Mūza, kaip ir daugelis moterų, pavydi, ji žiauriai keršija poetui, besidairančiam į šalis. 
Ji reikalauja visiškos ištikimybės.

 

Algimantas Baltakis

Kūryba man yra kalbėjimas su žmogumi ir apie žmogų.

Justinas Marcinkevičius 

Su menu negalima apsiprasti. Kaip ir su mylimu žmogumi. Nors ir visą amžių drauge išgyventum, bet, jeigu tikrai myli, visada jame atrasi naujų, gerų bruožų.

Petras Skodžius

Tikrieji meno tiesos kriterijai yra ne regimoji tikrovė, bet kūrėjo intuityvus nuoširdumas, kūrėjo išraiškos atitikimas įkvėpimo idealui, vidinio prieštaravimo nebuvimas.


Jonas Grinius

Prisiminimai - tai mūsų neliečiamas turtas, tai mes patys, kokie buvome ir kokie esame.

Vytautas Sirijos Gira

gallery/0 0  geras 100 zodziu 0000barrinha_dourada1

Skaitymas - didelis malonumas kultūringam žmogui.

Juozas Tumas - Vaižgantas

gallery/kvetiny_1004093315_090

GRAŽI IR PAMOKANTI ISTORIJA ...

 

,,Moteris atidarė namų duris ir pamatė kieme sėdint tris senukus ilgomis, žilomis barzdomis.

 Jie atrodė nepažįstami.

 Moteris tarė:

– Nesu jūsų mačiusi, bet manau, esate alkani.

 Prašau, užeikite pavalgyti.

– Ar šeimininkas namie? – pasiteiravo senoliai.

– Ne, – atsakė moteris. – Jis išvykęs.

– Tuomet negalime įeiti.

 Vakare, grįžus sutuoktiniui, moteris papasakojo, kas nutiko.

– Nueik ir pasakyk jiems, kad esu namuose ir juos kviečiu!

 Ji taip ir padarė.

– Neisime į namą drauge, – spyrėsi senukai.

– Kodėl? – nustebo moteris.

 Vienas iš nepažįstamųjų ėmė porinti, rodydamas pirštu į savo draugą:

– Jo vardas – Turtas.

 Po to nukreipė pirštą į kitą:

– O jo – Sėkmė.

Aš pats esu Meilė.

Tada pridūrė:

– Dabar eik ir pasitark su savo vyru, kurį iš mūsų pageidaujate matyti savo namuose.

 Moteris nuskubėjo vidun ir viską persakė vyrui.

Šis apsidžiaugė:

– Kaip puiku!!!

 Jeigu jau taip, kvieskime Turtą.

Tegu ateina ir pripildo mūsų namus gėrybių!

Žmona abejojo:

– Brangusis, kodėl mums nepakvietus Sėkmės?

 Jų marti klausėsi pokalbio iš kito namų galo.

 Ji įbėgo į kambarį su savo pasiūlymu:

– Ar nebūtų geriausia pašaukti Meilę?

Tada mūsų namuose viešpataus meilė!

– Paklausykime marčios, – pasakė vyras savo žmonai.

– Eik ir pakviesk į svečius Meilę.

Moteris nuėjo ir paklausė senolių:

– Kuris iš jūsų esate Meilė?

Kviečiame tave, būk mūsų svečias.

 Meilė pakilo ir pasuko link namo.

 Kiti du taip pat pakilo ir žengė jam iš paskos.

 Nustebusi moteris paklausė Turto ir Sėkmės:

– Aš kviečiau tik Meilę. Kodėl ir jūs einate vidun?

 Senukai sutartinai atsakė:

– Jeigu būtum pakvietusi Turtą ar Sėkmę, kiti du pasiliktų lauke, bet tu pakvietei Meilę, o mes visada sekame jai iš paskos.

 Ten, kur Meilė, ten ir Turtas, ir Sėkmė!!!

 

Dhirašanta Gosvamis

gallery/0 0  geras 100 zodziu 0000barrinha_dourada1
Statistics